Tag Archives: (Diskienė 2009

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 7

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 7

Septintoje dalyje sužinosite, kokius pakeitimus įgyvendino H. Fordas savo įmonėse ir kokių rezultatų pasiekė.

1914 m. H. Fordas įvedė 8 valandų darbo dieną ir apskritai įmonėse buvo sudarytos geros darbo sąlygos: švara, salės su krėslais poilsiui, įvairūs higienos patogumai, daili estetinė patalpų išvaizda ir pan.
H. Gantas parengė operatyvaus darbų planavimo metodus, kurių pagrindas – tiesiniai grafikai, vadinami Ganto grafikais. Viename tinklelyje vaizduojamas laiko ir planuojamo bei atlikto darbo apimties ryšys. H. Ganto grafikai buvo taikomi darbo našumui tirti ir darbo bei gamybos organizavimo uždaviniams spręsti. Pagal H. Ganto grafiką darbo laikas yra svarbiausias gamybos veiksnys.
H. Ganto grafike darbo uždaviniai pažymimi vertikalioje ašyje, o laikas – horizontalioje (žr. 1 priedą). „Dabar H. Ganto grafikas naudojamas sudaryti efektyviausią laiko atžvilgiu tvarkaraštį pasiekti užsibrėžtam darbo tikslui, nurodant, kiek laiko reikės atlikti tam tikrą darbą ir kurie darbai (veiksmai) gali būti atliekami vienu metu, o kurie ne.“ (Umiker, 2005, p. 344, 346)
Jis taip pat pateikė minimaliu darbo užmokesčiu grįstą skatinimo sistemą. H. Gantas skatino idėją, kad darbuotojai turėtų gauti minimalų dienos užmokestį, nepriklausomai nuo to, ar jie pasiekė nustatytas kasdieninio darbo apimtis. Jis taip pat siūlė, kad darbuotojams būtų išmokamos vienkartinės premijos viršijus šias apimtis. Be to, H. Gantas siūlė skirti premijas prižiūrėtojams, kurių pavaldiniai pasiekė bendrą kasdieninę standartinę apimtį ir papildomas premijas, jei visi darbuotojai pasiekė savo tikslus, nes nujautė, kad tai paskatintų prižiūrėtojus efektyviau valdyti savo pavaldinius.
Ypatingai kuriant vadybos racionalizavimo metodus pasižymėjo G. Emersonas. Jis išpopuliarėjo savo knyga „Dvylika našumo principų“ (1908). Knygoje buvo išdėstyta požiūrių sistema į gamybos racionalizavimą kaip priemonę prieš bet kokį išteklių švaistymą, neekonomišką jų panaudojimą. G. Emersonas pateikia tokius teiginius maksimaliam darbo efektyvumui pasiekti (žr. 7 priedą).

6 dalis.

8 dalis.

Dar viena mokslinio darbo dalis: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 6

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 6

…Kitas klasikinės teorijos mokyklos atstovas F. Džilbertas daug dirbo nustatydamas darbo instrumentų poveikį žmogaus organizmui, darbo ritmo poveikį darbo jėgos taupymui, darbo ir poilsio laiko sąryšį, temperatūros, drėgmės, apšvietimo ir kt. poveikį darbo našumui.
F. Džilbertas sudarė darbo skaidymo į elementus sistemą, pagal kurią galima projektuoti racionalius darbo metodus, nustatyti kiekvieno judesio normatyvinę trukmę ir sudėjus gauti visos operacijos laiko normą. Taigi darbo normavimas tampa racionalių darbo metodų projektavimo priemone. (Stoškus, 2005, p. 50)
Pirmojo pasaulinio karo metu JAV atsirado nauja gamybos organizavimo sistema – fordizmas, tai nuoseklus F. Teiloro, F. Džilberto ir kitų darbo organizatorių tyrimų tęsinys nepertraukiamos gamybos sąlygomis, kurios yra geras darbo pasidalijimas, detalių ir mazgų standartizavimas ir gamybos mechanizavimas. Šias sąlygas realizuoti lengviausia masinėje gamyboje, todėl H. Fordas buvo aktyvus masinės gamybos propaguotojas, savo gamyklose darbą organizavo vadovaudamasis būtent šiais principais:
1. Vertikali visos įmonės struktūra (tai pagrindinis H. Fordo gamybos organizavimo principas). H. Fordas teigė, kad įmonė gali būti saugi ir nepriklausyti nuo konjunktūros svyravimų su automobilių gamyba susijusiose pramonės šakose ir apskritai viską pasigamindama tik pati. Be to, H. Fordas galėjo reguliuoti visas gamybos stadijas taip, kad pakankamai ir laiku būtų pateikta produkcija automobilių surinkimui.
2. Masinė gamyba, sudariusi sąlygas techniniams ir organizaciniams jos patobulinimams įgyvendinti.
3. Standartizavimas. H. Fordo įmonėse buvo gaminas tik vienas gaminys, tik vienas važiuoklės tipas. Vien tik automobilių kėbulai buvo gaminami kelių tipų. Automobilio dalys jungtos tomis pačiomis tvirtinimo detalėmis, todėl jos būdavo gaminamos masiškai, su mažiausiomis sąnaudomis.
4. Visiškas gamybos mechanizavimas. H. Fordo įmonėse rankų darbas buvo maksimaliai pakeistas mašininiu.
5. Visiškas darbo pasidalijimas. Kiekvienas žmogus atlikdavo tik vieną labai smulkią gamybos proceso dalį. (Stoškus, 2002, p. 48)…

5 dalis.

7 dalis.

Dar viena darbo dalis įkelta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 5

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 5

Penktoji mokslinio darbo dalis papunkčiui aptaria jo turinyje įvardintas temas, todėl prašau susipažinti ir įvertinti.

1. VADYBOS TEORIJŲ (VADYBOS MOKYKLŲ) RAIDOS VERTINIMAS

Vadybos teorijos raidą įmanoma suvokti kaip žmonių mėginimus sutvarkyti santykius atitinkamu istorijos laikotarpiu. Tai yra svarbu, nes galima pasimokyti iš mūsų pirmtakų, vadovavusių formalioms organizacijoms, patirties.
Klasikinės vadybos mokyklos idėjos buvo suformuotos ir pradėtos taikyti praktiškai 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje.
Klasikinės valdymo teorijos buvo patrauklios savo aiškumu, nedviprasmiškumu, prieštaravimų nebuvimu. Klasikinės vadybos mokyklos teorijos pirmiausia buvo sutelktos ties idėja, kad ekonominio racionalumo lygis priklauso nuo vadovų ir individualių darbuotojų elgesio bei priimamų sprendimų.
Klasikinės vadybos mokyklos pagrindas yra:
1. Maksimaliai padalyti darbą, užtikrinti maksimalų darbų specializavimą;
2. Apriboti vykdytojo darbą kuo paprastesnėmis operacijomis;
3. Garantuoti maksimalų darbo užmokestį;
4. Apriboti darbininko veiklos sferą tik darbo operacijomis, nereikalaujant iš jo spręsti darbo bei gamybos organizavimo klausimų. (Stoškus, 2005, p. 45-46)
Nors valdymo mokyklos ir teoriniai požiūriai formavosi istoriškai nuosekliai, tačiau vėlesnės idėjos faktiškai neišstūmė ankstesniųjų. Kiekviena mokykla plėtojosi toliau arba susiliedavo su kitomis.

1.1. Valdymo efektyvumą įtakojantys veiksniai
1.1.1. Mokslinio valdymo teorija

Mokslinio valdymo teorija atsirado iš dalies dėl to, kad iškilo poreikis didinti darbo našumą. Mokslinės valdymo teorijos propaguotojai pirmiausia bandė padidinti darbo našumą kontroliuojant darbą organizacijoje technine prasme.
F. Teiloras yra mokslinio valdymo teorijos pradininkas. „Pagrindinė darbo mokslinio organizavimo teorijos esmė: darbas tik tuomet gali būti našus, kai jis organizuotas pagal taisykles, principus, standartus, parengtus, naudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį.“ (Stoškus, Beržinskienė, 2005, p. 46)

4 dalis.

6 dalis.

Dar viena darbo dalis įkelta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 4

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 4

Ketvirtoje mano labai gerai įvertinto mokslinio darbo dalyje bus pateikta antra įvado dalis, todėl galėsite sujungti viską į vieną ir gauti 10 balų pelniusį darbą. Suprantama, kiekvienas studentas žiūri iš savo studentiško suolo, todėl, be abejo, mūsų nuomonės gali skirtis kaip kibiras ir vanduo. Todėl tikiuosi, kad nebus didelės kritikos ir darbą priimsite kaip informacijos gavimo ar pateikimo šaltinį, kuri tikrai galima panaudoti savo darbuose neperlenkiant plagiavimo lazdos. Tad sekite visas darbe suaktyvintas nuorodas ir susirinkite visą darbą. Ar kelsiu priedus nežinau, nes jie yra įmonės ir laikoma konfidencialiai ir neskelbiama. Bet, jei netingėsiu, pakeitęs pavadinimus pabandysiu pateikti ir juos.

…Šiuolaikinė organizacija, norėdama išlikti pažangi ir konkurencinga, privalo sugebėti iš aplinkos ir savo darbuotojų gauti pačią naujausią informaciją bei panaudoti ją įmonės tikslams siekti.
Baigiamojo darbo problema gali būti išreiškiama klausimu: nuo kokių veiksnių priklauso vadybinės veiklos efektyvumas įmonėje? Kokiu būdu ar būdais būtų galima optimizuoti vadybinę veiklą organizacijoje?
Tyrimo objektas – „XXXX XXXXXX“ įmonių grupės valdymo optimizavimas.
Tyrimo tikslas – įvertinti „XXXX XXXXXX“ įmonių grupės valdymą kokybiniu aspektu ir pateikti pagrįstus siūlymus vadybinės veiklos optimizavimui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apžvelgti vadybos mokslo teorijas, sietinas su šių dienų valdymo veiklos realijomis.
2. Įvertinti veiksnius, skatinančius vadybinės veiklos efektyvumą.
3. Atlikti „XXXX XXXXXX“ įmonių grupės vadybinės veiklos vertinimą naudojant kokybinius tyrimo metodus ir dokumentų analizę.
4. Pateikti konkrečias valdymo tobulinimo kryptis, apimančias įmonės struktūrinę valdymo schemą, pareigybinius nuostatus ir kitus vadybinius aspektus.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė organizacijų valdymo klausimais, įmonės vadovų ir darbuotojų anketinė apklausa, apklausos duomenų statistinė analizė ir interpretacija.

3 dalis.

5 dalis.

Antra mokslinio darbo įvado dalis įkelta smagią tryliktą dieną, penktadienį: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 3

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 3

Trečią mano mokslinio darbo dalį pradėsime nuo konkrečios dalies, tai yra įvado, kuriame ir įvesiu į visą darbo esmę.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Moksliniai tyrimai vadybos proceso efektyvumo didinimo srityje, gali būti priskirti prie „amžinai aktualių“. Pagrindiniu įmonės valdymo proceso tobulinimo motyvu yra jos išorinės aplinkos pokyčiai – ekonominiai, politiniai, teisiniai, socialiniai, technologiniai ir konkurenciniai veiksniai. Be to, nuolat tobulėja ir patys valdymo principai bei metodai. Kita vertus, mokslinių žinių ir praktinės patirties kaupimas skatina jų aktyvų įsisavinimą ir panaudojimą valdymo praktikoje bei teigiamai veikia tipinių vadybos uždavinių sprendimų kokybę, mažina naujų, originalių vadybos sprendimų klaidų tikimybę. Būtina pabrėžti, kad rinkos ekonomikos sąlygomis, kurioms būdingas aplinkos, daugelio ekonominių ir socialinių veiksnių nestabilumas bei rizika verslui, yra būtinas įmonės vadovybės gebėjimas spręsti naujas ekonomines ir vadybines užduotis.
Informuojant ir šviečiant organizacijos narius, nuolat keliant darbuotojų kvalifikaciją, gerinant gamybos ir darbo procesus, tobulinant valdymo struktūras ir valdymo metodus, siekiant aukštos valdymo kokybės, parenkant skatinančias atlyginimo už darbą formas ir kitus naujausius valdymo principus bei metodus, naujų technologijų diegimas ir valdymo efektyvumo didinimas yra organizacijos išlikimo garantas.
Pasak A. James, F. Stoner ir kt. (1999), efektingumas reiškia užsiimti naudinga veikla, t.y. gaminti produktą, kuris būtų konkurencingas ir garantuotai duotų pelną. Efektingumas konkretaus darbuotojo atžvilgiu organizacijoje visų pirma reiškia užsiimti darbais, kurie darbuotojui priskirti pagal darbo sutartį, struktūrinę valdymo schemą ir pareiginius nuostatus. Visų pirma efektingumas garantuoja organizacijos sėkmę. (Stoškus, 2008)
Dabartiniu metu, kai vyksta didžiulė konkurencija rinkoje, reikia ypatingų sugebėjimų išlaikyti įmonės veiklą efektyvią. Viena iš efektyvių minėtos problemos sprendimo krypčių yra organizacijos valdymo tobulinimas.
„Šiuolaikiniam vadovui tam, kad sugebėtų efektyviai dirbti dinamiškoje globalios ekonomikos aplinkoje, nuolat reikia vis kitokių žinių ir įgūdžių, būtini tampa gebėjimai analizuoti strategines organizacijos perspektyvas, projektuoti ir reorganizuoti organizaciją, išryškinti ir valdyti organizacijos vidines galias bei kompetencijas, siekiant kokybinių veiklos pokyčių. Taigi klausimai, susiję su vadovų vaidmens ir kompetencijų pokyčiais šiuolaikinėje organizacijoje bei vadybinėmis nuostatomis, įgyvendinant valdymo funkcijas, yra reikšminga vadybos teorinių tyrimų sritis.“ (Diskienė, 2009, p. 5)…

2 dalis.

4 dalis.

Darbo dalis įkelta penktadienį 13: 2015-03-13