Tag Archives: Stoner 2000

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 15

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 15

“Organizacinė valdymo struktūra – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į skirtingas užduotis ir šių užduočių vykdymą koordinuoti.”.

1.2. Struktūrinių valdymo schemų vertinimas

Struktūra statiniu požiūriu – tai socialinės ekonominės institucijos žmonių išdėstymas, suprantamas atsietai nuo jų funkcijų, arba hierarchija. Hierarchija – tai daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant iš viršaus į apačią, sudaro griežtai reglamentuotas pavaldumo ir priklausomybės pakopas. Organizacinės struktūros elementai su jų ryšiais grupuojami keliais valdymo lygiais.
Organizacinė valdymo struktūra – tai visuma priemonių darbui suskirstyti į skirtingas užduotis ir šių užduočių vykdymą koordinuoti. Kiekviena organizacijos struktūra susideda iš individualių darbo vietų ir padalinių. Vieni vadovai daugiau dėmesio skiria kitų vadovų darbo koordinavimui, tuo tarpu pastarieji koordinuoja žemesniųjų rangų vadovų darbą ir t. t. iki tokio lygio vadovų, kurie koordinuoja darbą žmonių, fiziškai gaminančių produkciją (Aleknavičienė, 2005).
Valdymo struktūrų apibūdinimui ir nagrinėjimui naudojami trys klasikiniai jų požymiai: linijinė, funkcinė ir linijinė – funkcinė struktūros. Šių tipų esmę charakterizuoja ryšių, egzistuojančių tarp padalinių ar atskirų darbuotojų, pobūdis.
Praktikoje labiausiai paplitusios tokios struktūrinės valdymo schemos:
• linijinė;
• funkcinė;
• štabinė;
• matricinė.
Organizacijos valdymo struktūra turi būti tokia, kad ji padėtų įgyvendinti organizacijos strategiją. Jei kinta strategija, turi kisti ir struktūra. Ar formuotųsi nauja organizacija, ar tobulintųsi esama, ar iš esmės keistųsi santykių modelis organizacijoje, vadovai, priimdami organizacinius sprendimus, žengia keturis pagrindinius žingsnius:
1. Darbo pasidalijimas Viso darbo suskirstymas į užduotis, kurias logiškai ir patogiai galės atlikti pavieniai žmonės ar jų grupės.
2. Struktūrinių grandžių formavimas (departamentizavimas). Logiškas ir efektyvus užduočių sujungimas.
3. Organizacinis hierarchijos sudarymas. Tai sukonkretinimas: kas kam organizacijoje atsiskaito.
4. Koordinavimas. Sukūrimas mechanizmų, jungiančių skyrių veiklą, į prasmingą visumą.
Kad būtų lengviau susigaudyti didesnėje organizacijoje ir kad įstaigos lankytojui būtų į ką kreiptis, braižomos valdymo struktūrų schemos arba organigramos. Organigramos leidžia matyti hierarchinius ryšius bei analizuoti organizacijos struktūrą.

14 dalis.

16 dalis.

Dar, jau 15 dalis patalpinta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 14

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 14

“Organizavimo procesas struktūrizuoja darbą ir formuoja padalinius, atsižvelgdamas į organizacijos dydį, jos tikslus, technologiją bei personalą. Kiekviena įmonė turi būti organizuota. Organizuoti reiškia realizuoti (sukurti) tokią veiklą, kuri būtų sukurta valdyti įmanomus procesus.”

…Virš kiekvieno darbo PERT metodo tinkliniuose grafikuose nurodomas ne vienas, bet trys laikai: optimistinis, labiausiai tikėtinas ir pesimistinis laikas. Kiekvienam darbui apskaičiuojamas vidutinis laikas. Apytikriai apskaičiuojami darbų laikai yra susiejami su tų darbų įvykdymo tikimybe.
Jame vaizduojami visų darbų tarpusavio ryšiai, jis įgalina optimizuoti planą, nustatyti ir tikslingai panaudoti darbų rezervus, teikia būtiną informaciją apie visų darbų vykdymo eigą ir todėl leidžia derinti visus darbus, kad jie būtų atlikti nustatytu laiku.
1.2.1 pav. PERT tinklinis grafikas
Šaltinis: Valdymo sąvokos ir metodai, 2003.

„Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas.“ (Stoškus, 2005, p. 120). Organizavimo sąvoka reiškia, kad bendriems tikslams pasiekti būtinas visų organizacijos darbuotojų suvienijimas, nepamirštant numatyti uždavinius, funkcijas, atsakomybę ir kiekvieno darbuotojo pavaldumą.
Organizavimo procesas struktūrizuoja darbą ir formuoja padalinius, atsižvelgdamas į organizacijos dydį, jos tikslus, technologiją bei personalą. Kiekviena įmonė turi būti organizuota. Organizuoti reiškia realizuoti (sukurti) tokią veiklą, kuri būtų sukurta valdyti įmanomus procesus.
Apibendrinant planavimo ir organizavimo funkcijas galima teigti, kad planavimas bus efektyvus tik tada, jeigu bus numatoma ne įvykusių įvykių pasikartojimas, o galimi pokyčiai ateityje. Tinkamas planavimas ir organizavimas leidžia sutaupyti laiką ir sąnaudas.

13 dalis.

15 dalis.

Dar vienos dalies įkėlimas atliktas: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 13

“Planas yra sprendimo įgyvendinimo projektas. Jame išdėstoma, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, taip pat, kas juos atliks ir kokiais resursais naudosis, realizuojant sprendimą.
Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas.”
1.2. Planavimo, organizavimo esmė ir įtaką valdymo efektyvumui

Planavimo ir organizavimo funkcijos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje. Planavimas formuoja bazę, kad būtų realizuoti organizacijos tikslai, o organizavimas kaip valdymo funkcija formuoja darbinę struktūrą, kurios pagrindinis komponentas yra žmogus (darbuotojas). (Paliulis ir kt., 1998)
Planas yra sprendimo įgyvendinimo projektas. Jame išdėstoma, kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, taip pat, kas juos atliks ir kokiais resursais naudosis, realizuojant sprendimą.
Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas.
Pagal planų turinio pateikimo formą planai gali būti trijų pavidalų: aprašomieji; rodiklių suvestinės; darbų planai. Planų tipologija atkartoja sprendimų tipologiją. Planai klasifikuojami:
• planinio laikotarpio požiūriu – strateginiai, taktiniai, operatyviniai;
• turinio požiūriu – pardavimo, gamybos, apsirūpinimo, finansų, techninio vystymo, personalo (socialinės veiklos);
• sprendimo tikslų požiūriu – kompleksiniai, programiniai;
• apimties požiūriu – globaliniai, lokaliniai.
Planams įforminti dažniausiai naudojama viena iš trijų formų: lentelė, Ganto grafikas arba PERT grafikas.
Lentelės formos plane numatomi veiksmai surašomi chronologine tvarka į vieną jos stulpelį, o kituose stulpeliuose nurodomi vykdymo terminai, vykdytojai, resursai. (Zakarevičius, 2008, p. 143)
Pagrindinis tokios formos plano pranašumas – jis sudaromas labai greitai. Tačiau jam būdingi ir gana ryškūs trūkumai, tarp jų paminėtini šie: neišryškintos plano detalės, nenumatytos sąveikos problemos, nėra galimybių tokį planą optimizuoti.
PERT (angl. Program Evaluation and Review Technique – plano nustatymo ir patikrinimo technika) grafikas visus plano veiksmus susieja tarpusavyje, taip pat su laiko faktoriumi taip, kad aiškiai matosi trumpiausias (kritinis) plano įgyvendinimo laikas. Dažnai PERT grafiką vadina tinkliniu grafiku (žr. 1.2.1 pav.). PERT idealiai tinka ankstyvam projekto planavimui, kai darbams skirti laikai dar nėra tiksliai žinomi, todėl darbai yra įvertinami kaip atsitiktiniai kintamieji su tariamu tikimybės pasiskirstymu. PERT privalumas yra tas, kad jis leidžia sudaryti grafiką atsitiktiniu būdu kintantiems darbams. PERT gali būti panaudotas kaip pagrindas nustatant tikimybę, kad projektas bus užbaigtas laiku arba anksčiau suplanuoto termino.

12 dalis.

14 dalis.

Smagiausia ir 13 tokios dienos darbo dalis patalpinta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 12

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 12

“Kiekybinių metodų vadybos mokyklos tikslas – matematinių modelių, skaičiavimo technikos bei informacinių valdymo sistemų taikymas valdymo situacijoms, problemoms spręsti ir jų vykdymui kontroliuoti.”

1.1.3. Kiekybinių metodų teorija

Po antrojo pasaulinio karo, matematinio modeliavimo analizės metodo pagrindu, atsirado galimybė sukurti kibernetines valdymo sistemas. Tai buvo vadybos mokslo (matematizavimo) ir kiekybinių metodų vadybos mokyklos atsiradimo pagrindas.
Žymiausi šios mokyklos atstovai – R. McNamar, W. Cherchmen, J.W.Forrester. Šios mokyklos šalininku laikomas ir V. Graičiūnas.
Kiekybinių metodų vadybos mokyklos tikslas – matematinių modelių, skaičiavimo technikos bei informacinių valdymo sistemų taikymas valdymo situacijoms, problemoms spręsti ir jų vykdymui kontroliuoti. Šios teorijos požiūriu, organizacijos sistemą sudaro trys pagrindiniai elementai:
1. Komunikacija;
2. Pusiausvyra;
3. Sprendimo priėmimas.
Integruojančiu šiuos elementus veiksniu laikomas tikslas. Remiantis šia teorija visus valdymo procesus galima matematizuoti ir formalizuoti, panaudojant logiką, žaidimų ir eilių teorijas, statistikos ir prognozavimo metodus. Ši teorija skiria dvi pagrindines teorines pakraipas:
1. Sprendimų teoriją;
2. Matematinę teoriją.
Sprendimų teorija teigia – jei valdymo esmė sprendimo priėmimas, tai valdymo teorijos plėtojimo šerdimi turi tapti sprendimų optimizavimas. Valdymas, organizavimas, planavimas ir sprendimų priėmimas sudaro loginį procesą, kuris gali būti išreikštas matematiniais simboliais ir priklausomybėmis. (Griffin, 2008, p. 16)
Matematinė teorija visą dėmesį, prioritetą teikia matematiniams valdymo uždaviniams. Svarbiausi valdymo uždaviniai – atsargų valdymas, organizacinių išteklių paskirstymas tarp vartotojų, racionalių maršrutų organizavimas, įrenginių pakeitimo periodiškumo įvertinimas ir pan.
Kiekybinių metodų mokyklos privalumai:
• Matematinių modelių taikymas padidino sprendimų operatyvumą ir tikslumą;
• Pagilino organizacijos procesų supratimą, nes matematikos modelių taikymas negalimas be išsamios analizės;
• Atkreipė dėmesį į valdymo informacinės bazės tobulinimą, nes tinkama informacinė bazė yra būtina matematikos metodų taikymo ir kompiuterizavimo prielaida.
Kiekybinių metodų mokyklos trūkumai:
• Dažnai naudojamasi nerealiomis, nepakankamai pagrįstomis prielaidomis;
• Matematiniais modeliais negalima įvertinti žmogaus elgsenos įvairovės, o nuo to dažnai priklauso valdymo sėkmė;
• Nelieka vietos vadovo intuicijai.
Išvada. Ryškiausias šios mokyklos bruožas tas, kad žodiniai samprotavimai ir aprašomoji analizė pakeičiami matematinių modelių analize. Šios mokyklos indėlis į vadybos mokslą – sistemų teorijos panaudojimas valdyme. Šiuo atveju kompiuteriai yra sistemos.

11 dalis.

13 dalis.

Dar viena darbo dalis, jau dvylikta įkelta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 11

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 11

Vienuoliktoje mano mokslinio darbo dalyje galėsite susipažinti su apibendrinimu ir mano asmeniniais pastebėjimais.

H. Fajolio, L. Urviko ir kt. teigimu, klasikinės mokyklos svarbiausieji veiksniai yra organizacijos struktūra, valdymo funkcijos, valdymo ir organizavimo principai – tai visos valdymo sistemos pagrindas.
Filosofijos ir politikos mokslų atstovė Mary Parker Follett reiškėsi įvairiose sferose, įskaitant socialinę psichologiją ir vadybą. M. P. Follett buvo įsitikinusi, kad žmogus tobulėja bendraudamas organizacijoje su kitais žmonėmis. Todėl F. Teiloro tvirtinimas, kad darbininkų ir administracijos, kaip tos pačios organizacijos narių, tikslai yra bendri, jai atrodė savaime suprantamas, tik, jos manymu, dirbtinis skirtumas tarp vadovų (duodančių įsakymus) ir pavaldinių (juos priimančių ir vykdančių) trukdo šiai natūraliai partnerystei. Ji nepaprastai tikėjo grupės galia, kur pavieniai asmenys gali sujungti įvairius gabumus į kažką didesnio. Be to, M. P. Follett atsižvelgė ne tik į individualias grupes, bet ir į tokių aplinkos veiksnių kaip politika, ekonomika ir biologija, poveikį (Stoner, 2000, p. 36).
M. P. Follett idėjos tebėra aktualios, nes taikomos ir šiuolaikiniams vadovams, nuolat susiduriantiems su staigiais pokyčiais dabartinėje valdymo aplinkoje. Jos požiūris į lyderystę pabrėžė žmonių svarbą labiau, nei inžinerinės technikos svarbą. M. P. Follett ėmėsi svarstyti tokias problemas kaip etika, galia, kaip skatinti darbuotojus, kad jie darbą atliktų taip gerai kaip tik gali ir pan. M. P. Follett modelis buvo svarbus pirmtakas idėjos, kad valdymas reiškia daugiau, nei vien tai, kas vyksta konkrečioje organizacijoje.
Klasikinės mokyklos svarbiausieji veiksniai yra organizacijos struktūra, valdymo funkcijos, valdymo ir organizavimo principai, kurie, atstovų teigimu, (H. Fayol, L. Urwick ir kt.) yra visos valdymo sistemos pagrindas (Stoner, Freeman, Gilbert, 2000).
Apibendrinant galima teigti, jog klasikinės teorijos vystimosi periodu buvo suformuotos bendrosios vadybos funkcijos: 1) planavimas; 2) organizavimas; 3) kontrolė; 4) vadovavimas. Taigi šios funkcijos padeda suvokti valdymo tobulinimo kryptis, kuriomis remiantis organizacija gali siekti efektyvių rezultatų.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta dalis įkelta: 2015-03-13