XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 12

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 12

“Kiekybinių metodų vadybos mokyklos tikslas – matematinių modelių, skaičiavimo technikos bei informacinių valdymo sistemų taikymas valdymo situacijoms, problemoms spręsti ir jų vykdymui kontroliuoti.”

1.1.3. Kiekybinių metodų teorija

Po antrojo pasaulinio karo, matematinio modeliavimo analizės metodo pagrindu, atsirado galimybė sukurti kibernetines valdymo sistemas. Tai buvo vadybos mokslo (matematizavimo) ir kiekybinių metodų vadybos mokyklos atsiradimo pagrindas.
Žymiausi šios mokyklos atstovai – R. McNamar, W. Cherchmen, J.W.Forrester. Šios mokyklos šalininku laikomas ir V. Graičiūnas.
Kiekybinių metodų vadybos mokyklos tikslas – matematinių modelių, skaičiavimo technikos bei informacinių valdymo sistemų taikymas valdymo situacijoms, problemoms spręsti ir jų vykdymui kontroliuoti. Šios teorijos požiūriu, organizacijos sistemą sudaro trys pagrindiniai elementai:
1. Komunikacija;
2. Pusiausvyra;
3. Sprendimo priėmimas.
Integruojančiu šiuos elementus veiksniu laikomas tikslas. Remiantis šia teorija visus valdymo procesus galima matematizuoti ir formalizuoti, panaudojant logiką, žaidimų ir eilių teorijas, statistikos ir prognozavimo metodus. Ši teorija skiria dvi pagrindines teorines pakraipas:
1. Sprendimų teoriją;
2. Matematinę teoriją.
Sprendimų teorija teigia – jei valdymo esmė sprendimo priėmimas, tai valdymo teorijos plėtojimo šerdimi turi tapti sprendimų optimizavimas. Valdymas, organizavimas, planavimas ir sprendimų priėmimas sudaro loginį procesą, kuris gali būti išreikštas matematiniais simboliais ir priklausomybėmis. (Griffin, 2008, p. 16)
Matematinė teorija visą dėmesį, prioritetą teikia matematiniams valdymo uždaviniams. Svarbiausi valdymo uždaviniai – atsargų valdymas, organizacinių išteklių paskirstymas tarp vartotojų, racionalių maršrutų organizavimas, įrenginių pakeitimo periodiškumo įvertinimas ir pan.
Kiekybinių metodų mokyklos privalumai:
• Matematinių modelių taikymas padidino sprendimų operatyvumą ir tikslumą;
• Pagilino organizacijos procesų supratimą, nes matematikos modelių taikymas negalimas be išsamios analizės;
• Atkreipė dėmesį į valdymo informacinės bazės tobulinimą, nes tinkama informacinė bazė yra būtina matematikos metodų taikymo ir kompiuterizavimo prielaida.
Kiekybinių metodų mokyklos trūkumai:
• Dažnai naudojamasi nerealiomis, nepakankamai pagrįstomis prielaidomis;
• Matematiniais modeliais negalima įvertinti žmogaus elgsenos įvairovės, o nuo to dažnai priklauso valdymo sėkmė;
• Nelieka vietos vadovo intuicijai.
Išvada. Ryškiausias šios mokyklos bruožas tas, kad žodiniai samprotavimai ir aprašomoji analizė pakeičiami matematinių modelių analize. Šios mokyklos indėlis į vadybos mokslą – sistemų teorijos panaudojimas valdyme. Šiuo atveju kompiuteriai yra sistemos.

11 dalis.

13 dalis.

Dar viena darbo dalis, jau dvylikta įkelta: 2015-03-13