Category Archives: CS

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 11

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 11

Vienuoliktoje mano mokslinio darbo dalyje galėsite susipažinti su apibendrinimu ir mano asmeniniais pastebėjimais.

H. Fajolio, L. Urviko ir kt. teigimu, klasikinės mokyklos svarbiausieji veiksniai yra organizacijos struktūra, valdymo funkcijos, valdymo ir organizavimo principai – tai visos valdymo sistemos pagrindas.
Filosofijos ir politikos mokslų atstovė Mary Parker Follett reiškėsi įvairiose sferose, įskaitant socialinę psichologiją ir vadybą. M. P. Follett buvo įsitikinusi, kad žmogus tobulėja bendraudamas organizacijoje su kitais žmonėmis. Todėl F. Teiloro tvirtinimas, kad darbininkų ir administracijos, kaip tos pačios organizacijos narių, tikslai yra bendri, jai atrodė savaime suprantamas, tik, jos manymu, dirbtinis skirtumas tarp vadovų (duodančių įsakymus) ir pavaldinių (juos priimančių ir vykdančių) trukdo šiai natūraliai partnerystei. Ji nepaprastai tikėjo grupės galia, kur pavieniai asmenys gali sujungti įvairius gabumus į kažką didesnio. Be to, M. P. Follett atsižvelgė ne tik į individualias grupes, bet ir į tokių aplinkos veiksnių kaip politika, ekonomika ir biologija, poveikį (Stoner, 2000, p. 36).
M. P. Follett idėjos tebėra aktualios, nes taikomos ir šiuolaikiniams vadovams, nuolat susiduriantiems su staigiais pokyčiais dabartinėje valdymo aplinkoje. Jos požiūris į lyderystę pabrėžė žmonių svarbą labiau, nei inžinerinės technikos svarbą. M. P. Follett ėmėsi svarstyti tokias problemas kaip etika, galia, kaip skatinti darbuotojus, kad jie darbą atliktų taip gerai kaip tik gali ir pan. M. P. Follett modelis buvo svarbus pirmtakas idėjos, kad valdymas reiškia daugiau, nei vien tai, kas vyksta konkrečioje organizacijoje.
Klasikinės mokyklos svarbiausieji veiksniai yra organizacijos struktūra, valdymo funkcijos, valdymo ir organizavimo principai, kurie, atstovų teigimu, (H. Fayol, L. Urwick ir kt.) yra visos valdymo sistemos pagrindas (Stoner, Freeman, Gilbert, 2000).
Apibendrinant galima teigti, jog klasikinės teorijos vystimosi periodu buvo suformuotos bendrosios vadybos funkcijos: 1) planavimas; 2) organizavimas; 3) kontrolė; 4) vadovavimas. Taigi šios funkcijos padeda suvokti valdymo tobulinimo kryptis, kuriomis remiantis organizacija gali siekti efektyvių rezultatų.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta dalis įkelta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 6

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 6

…Kitas klasikinės teorijos mokyklos atstovas F. Džilbertas daug dirbo nustatydamas darbo instrumentų poveikį žmogaus organizmui, darbo ritmo poveikį darbo jėgos taupymui, darbo ir poilsio laiko sąryšį, temperatūros, drėgmės, apšvietimo ir kt. poveikį darbo našumui.
F. Džilbertas sudarė darbo skaidymo į elementus sistemą, pagal kurią galima projektuoti racionalius darbo metodus, nustatyti kiekvieno judesio normatyvinę trukmę ir sudėjus gauti visos operacijos laiko normą. Taigi darbo normavimas tampa racionalių darbo metodų projektavimo priemone. (Stoškus, 2005, p. 50)
Pirmojo pasaulinio karo metu JAV atsirado nauja gamybos organizavimo sistema – fordizmas, tai nuoseklus F. Teiloro, F. Džilberto ir kitų darbo organizatorių tyrimų tęsinys nepertraukiamos gamybos sąlygomis, kurios yra geras darbo pasidalijimas, detalių ir mazgų standartizavimas ir gamybos mechanizavimas. Šias sąlygas realizuoti lengviausia masinėje gamyboje, todėl H. Fordas buvo aktyvus masinės gamybos propaguotojas, savo gamyklose darbą organizavo vadovaudamasis būtent šiais principais:
1. Vertikali visos įmonės struktūra (tai pagrindinis H. Fordo gamybos organizavimo principas). H. Fordas teigė, kad įmonė gali būti saugi ir nepriklausyti nuo konjunktūros svyravimų su automobilių gamyba susijusiose pramonės šakose ir apskritai viską pasigamindama tik pati. Be to, H. Fordas galėjo reguliuoti visas gamybos stadijas taip, kad pakankamai ir laiku būtų pateikta produkcija automobilių surinkimui.
2. Masinė gamyba, sudariusi sąlygas techniniams ir organizaciniams jos patobulinimams įgyvendinti.
3. Standartizavimas. H. Fordo įmonėse buvo gaminas tik vienas gaminys, tik vienas važiuoklės tipas. Vien tik automobilių kėbulai buvo gaminami kelių tipų. Automobilio dalys jungtos tomis pačiomis tvirtinimo detalėmis, todėl jos būdavo gaminamos masiškai, su mažiausiomis sąnaudomis.
4. Visiškas gamybos mechanizavimas. H. Fordo įmonėse rankų darbas buvo maksimaliai pakeistas mašininiu.
5. Visiškas darbo pasidalijimas. Kiekvienas žmogus atlikdavo tik vieną labai smulkią gamybos proceso dalį. (Stoškus, 2002, p. 48)…

5 dalis.

7 dalis.

Dar viena darbo dalis įkelta: 2015-03-13

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 2

XXX XXX įmonių grupės valdymo optimizavimas 2

Kaip mokslinis darbas be viso projekto – turinio, jo vystymo bei išvadų su literatūros šaltiniais. Taigi, pateiksiu viską, tik sekite nuorodas.

TURINYS

ĮVADAS 10
1. VADYBOS TEORIJŲ (VADYBOS MOKYKLŲ) RAIDOS VERTINIMAS 12
1.1. Valdymo efektyvumą įtakojantys veiksniai 12
1.1.1. Mokslinio valdymo teorija 12
1.1.2. Administracinė valdymo teorija 15
1.1.3. Kiekybinių metodų teorija 17
1.2. Planavimo, organizavimo esmė ir įtaka valdymo efektyvumui 19
1.3. Struktūrinių valdymo schemų vertinimas 21
2. VADOVAVIMO FUNKCIJOS REALIZAVIMO YPATUMAI 24
2.1. Vadovavimo funkcijos realizavimo aplinka 26
2.2. Vadovavimo stiliaus ypatumai moderniojo menedžerizmo požiūriu 28
2.3. Komandinio darbo įtakingumas organizacijos veiklos efektyvumui 31
3. HUMANIZUOTO KAPITALIZMO LAIKOTARPIO VALDYMO TEORIJOS.
ŽMOGIŠKŲJŲ SANTYKIŲ MOKYKLA 35
3.1. E. Mėjo (Elton Mayo) moksliniai tiriamieji darbai 35
3.2. Duglaso MakGregoro teorijų X ir Y vystimosi sąsaja 37
4. „XXX XXXXX“ ĮMONIŲ GRUPĖS VADYBINĖS VEIKLOS ANALIZĖ 40
4.1.„XXX XXXXX“ įmonių grupės charakteristika 40
4.2. Tyrimo dalyviai, jų atranka 40
4.3. Tiriamojo darbo metodologija 41
4.4. „XXX XXXXX“ įmonių grupės vadybinės veiklos vertinimas 42
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 49
LITERATŪRA 51
PRIEDAI 54
1 priedas. Ganto valdymo apskaitos – planavimo grafikas 55
2 priedas. A. Maslow poreikių teorija 56
3 priedas. A. Maslow poreikių teorijos ir Alderferio ERG teorijos palyginimas 57
4 priedas. F. Herzbergo dviejų veiksnių teorija 58
5 priedas. Funkcinė struktūrinė valdymo schema, kai vadovų veikla skirstoma pagal
atskiras jų veiklos funkcijas 59
6 priedas. Štabinė valdymo struktūra 60
7 priedas. Pagrindiniai našumo principai pagal G. Emersoną 61
8 priedas. Linijinė valdymo struktūrinė schema 62
9 priedas. Darbo charakteristikų modelis 63
10 priedas. Vaidmenų komandoje apibūdinimas 64
11 priedas. „XXXX XXXXXXXX“ įmonių grupės struktūrinė valdymo schema 65
12 priedas. Rekomenduojamas Ganto grafikas 66
13 priedas. Administratorės pareigybiniai nuostatai 67
14 priedas. Buhalterės pareigybiniai nuostatai 69
15 priedas. Sandėlininko pareigybiniai nuostatai 71
16 priedas. Vadybininko pareigybiniai nuostatai 73
17 priedas. Anketa darbuotojui 75
18 priedas. Anketa vadovui 78
19 priedas. Anketa darbuotojui (anglų kalba) 82
20 priedas. Anketa vadovui (anglų kalba) 85

LENTELĖS

3.2.1 lentelė. Vadovavimo stiliai pagal X ir Y teorijų nuostatas 38
3.2.2 lentelė. Klasikinės ir žmogiškųjų santykių mokyklų pagrindinės koncepcijos 39
4.2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal pareigybes 41
4.4.1 lentelė. Geras vadovas 47

PAVEIKSLAI

1.2.1 paveikslas. PERT tinklinis grafikas 20
2.1 paveikslas. Darbuotojų ir galimų ryšių skaičius 25
4.4.1 paveikslas. Vadovų atsakymai į klausimą, ar teko dirbti komandoje 43
4.4.2 paveikslas. Vadovų ir darbuotojų dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo kursuose 44
4.4.3 paveikslas. Motyvavimo priemonės naudojamos įmonėje 44
4.4.4 paveikslas. Tobulintinos įmonės valdymo kryptys 45
4.4.5 paveikslas. Naudojamas vadovavimo stilius įmonėje 46
4.4.6 paveikslas. Įmonės vadovų elgesys su darbuotojais 46
4.4.7 paveikslas. Klasikinės vadybos teorijos nuostatų atspindys praktinėje „XXXX XXXXXXXX“ įmonių grupės veikloje 48

1 dalis (PRADŽIA).

3 dalis.

Antra darbo dalis įkelta: 2015-03-13